lucid24.org home 🏛️ MN 113 all   
+

MN 113 Sap-purisa:
good person

all
mn113.jpg


+

Opening

(derived from B. Sujato 2018/12) (derived from B. Sujato 2018/12)
Evaṃ me sutaṃ—​ So I have heard. 如是我聞。
ekaṃ samayaṃ bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. At one time the Buddha was staying near Sāvatthī in Jeta’s Grove, Anāthapiṇḍika’s monastery. 一時,佛陀住在舍衛城附近的祇樹林中,即孤獨園。
Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi: There the Buddha addressed the monks: 佛陀在那裡對比丘們說:
“bhikkhavo”ti. “monks!” “比丘們!”
“Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. “Venerable sir,” they replied. “尊者,”他們回答。
Bhagavā etadavoca: The Buddha said this: 佛陀這樣說:
“sappurisadhammañca vo, bhikkhave, desessāmi asappurisadhammañca. “monks, I will teach you the qualities of a good person and the qualities of a bad person. “比丘們,我將教導你們善人與惡人的品質。
Taṃ suṇātha, sādhukaṃ manasi karotha, bhāsissāmī”ti. Listen and pay close attention, I will speak.” 仔細聽,用心注意,我將開始講。”
“Evaṃ, bhante”ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. “Yes, sir,” they replied. “是的,尊者,”他們回答。
Bhagavā etadavoca: The Buddha said this: 佛陀這樣說:
+

113.1 – (gone forth from an eminent family)

all
“Katamo ca, bhikkhave, asappurisadhammo? “And what is a quality of a bad person? “什麼是惡人的品質?
Idha, bhikkhave, asappuriso uccākulā pabbajito hoti. Take a bad person who has gone forth from an eminent family. 一個惡人,出身名門望族。
So iti paṭisañcikkhati: They reflect: 他們反思:
‘ahaṃ khomhi uccākulā pabbajito, ime panaññe bhikkhū na uccākulā pabbajitā’ti. ‘I have gone forth from an eminent family, unlike these other monks.’ ‘我出身名門望族,不像其他比丘。’
So tāya uccākulīnatāya attānukkaṃseti, paraṃ vambheti. And they glorify themselves and put others down on account of that. 他們因此而自誇並貶低他人。
Ayaṃ, bhikkhave, asappurisadhammo. This is a quality of a bad person. 這是惡人的品質。
+

(good)

Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati: A good person reflects: 一個善人反思:
‘na kho uccākulīnatāya lobhadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, dosadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, mohadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti. ‘It’s not because of one’s eminent family that thoughts of greed, hate, or delusion come to an end. ‘貪、嗔、痴的念頭不會因為出身名門望族而終結。
No cepi uccākulā pabbajito hoti; Even if someone has not gone forth from an eminent family, 即使有人不是出身名門望族,
so ca hoti dhammānudhammappaṭipanno sāmīcippaṭipanno anudhammacārī, so tattha pujjo, so tattha pāsaṃso’ti. if they practice in line with The Dharma, practice properly, and live in line with The Dharma, they are worthy of honor and praise for that.’ 如果他們依照教義修行,正確修行,並依照教義生活,他們因此值得尊敬和讚揚。’
So paṭipadaṃyeva antaraṃ karitvā tāya uccākulīnatāya nevattānukkaṃseti na paraṃ vambheti. Keeping only the practice close to their heart, they don’t glorify themselves and put others down on account of their eminent family. 他們心中只將修行視為珍貴,不因自己的名門望族而自誇或貶低他人。
Ayaṃ, bhikkhave, sappurisadhammo. (1) This is a quality of a good person. 這是善人的品質。
+

113.2 – (-4 gone forth from an extremely wealthy family, unlike these other monks)

all
Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso mahākulā pabbajito hoti … pe … Furthermore, take a bad person who has gone forth from a great family … 此外,一個惡人,出身大家族……
mahābhogakulā pabbajito hoti … pe … from a wealthy family … 出身富裕家庭……
uḷārabhogakulā pabbajito hoti. from an extremely wealthy family. 出身極其富裕的家庭。
So iti paṭisañcikkhati: They reflect: 他們反思:
‘ahaṃ khomhi uḷārabhogakulā pabbajito, ime panaññe bhikkhū na uḷārabhogakulā pabbajitā’ti. ‘I have gone forth from an extremely wealthy family, unlike these other monks.’ ‘我出身極其富裕的家庭,不像其他比丘。’
So tāya uḷārabhogatāya attānukkaṃseti, paraṃ vambheti. And they glorify themselves and put others down on account of that. 他們因此而自誇並貶低他人。
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo. This too is a quality of a bad person. 這也是惡人的品質。
+

(good)

Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati: A good person reflects: 一個善人反思:
‘na kho uḷārabhogatāya lobhadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, dosadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, mohadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti. ‘It’s not because of one’s extremely wealthy family that thoughts of greed, hate, or delusion come to an end. ‘貪、嗔、痴的念頭不會因為出身極其富裕的家庭而終結。
No cepi uḷārabhogakulā pabbajito hoti; Even if someone has not gone forth from an extremely wealthy family, 即使有人不是出身極其富裕的家庭,
so ca hoti dhammānudhammappaṭipanno sāmīcippaṭipanno anudhammacārī, so tattha pujjo, so tattha pāsaṃso’ti. if they practice in line with The Dharma, practice properly, and live in line with The Dharma, they are worthy of honor and praise for that.’ 如果他們依照教義修行,正確修行,並依照教義生活,他們因此值得尊敬和讚揚。’
So paṭipadaṃyeva antaraṃ karitvā tāya uḷārabhogatāya nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti. Keeping only the practice close to their heart, they don’t glorify themselves and put others down on account of their extremely wealthy family. 他們心中只將修行視為珍貴,不因自己極其富裕的家庭而自誇或貶低他人。
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (2–4.) This too is a quality of a good person. 這也是善人的品質。
+

113.5 – (I’m well-known and famous. These other monks are obscure)

all
Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso ñāto hoti yasassī. Furthermore, take a bad person who is well-known and famous. 此外,一個惡人,聲名顯赫。
So iti paṭisañcikkhati: They reflect: 他們反思:
‘ahaṃ khomhi ñāto yasassī, ime panaññe bhikkhū appaññātā appesakkhā’ti. ‘I’m well-known and famous. These other monks are obscure and insignificant.’ ‘我聲名顯赫。其他比丘默默無聞、微不足道。’
So tena ñattena attānukkaṃseti, paraṃ vambheti. And they glorify themselves and put others down on account of that. 他們因此而自誇並貶低他人。
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo. This too is a quality of a bad person. 這也是惡人的品質。
+

(good)

Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati: A good person reflects: 一個善人反思:
‘na kho ñattena lobhadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, dosadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, mohadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti. ‘It’s not because of one’s fame that thoughts of greed, hate, or delusion come to an end. ‘貪、嗔、痴的念頭不會因為名聲而終結。
No cepi ñāto hoti yasassī; Even if someone is not well-known and famous, 即使有人聲名不顯赫,
so ca hoti dhammānudhammappaṭipanno sāmīcippaṭipanno anudhammacārī, so tattha pujjo, so tattha pāsaṃso’ti. if they practice in line with The Dharma, practice properly, and live in line with The Dharma, they are worthy of honor and praise for that.’ 如果他們依照教義修行,正確修行,並依照教義生活,他們因此值得尊敬和讚揚。’
So paṭipadaṃyeva antaraṃ karitvā tena ñattena nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti. Keeping only the practice close to their heart, they don’t glorify themselves and put others down on account of their fame. 他們心中只將修行視為珍貴,不因自己的名聲而自誇或貶低他人。
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (5) This too is a quality of a good person. 這也是善人的品質。
+

113.6 – (‘I receive robes, alms-food,… unlike these other monks)

all
Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso lābhī hoti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānappaccayabhesajjaparikkhārānaṃ. Furthermore, take a bad person who receives robes, alms-food, lodgings, and medicines and supplies for the sick. 此外,一個惡人,接受袈裟、乞食、住所、醫藥和病人物資。
So iti paṭisañcikkhati: They reflect: 他們反思:
‘ahaṃ khomhi lābhī cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānappaccayabhesajjaparikkhārānaṃ, ime panaññe bhikkhū na lābhino cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānappaccayabhesajjaparikkhārānan’ti. ‘I receive robes, alms-food, lodgings, and medicines and supplies for the sick, unlike these other monks.’ ‘我接受袈裟、乞食、住所、醫藥和病人物資,不像其他比丘。’
So tena lābhena attānukkaṃseti, paraṃ vambheti. And they glorify themselves and put others down on account of that. 他們因此而自誇並貶低他人。
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo. This too is a quality of a bad person. 這也是惡人的品質。
+

(good)

Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati: A good person reflects: 一個善人反思:
‘na kho lābhena lobhadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, dosadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, mohadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti. ‘It’s not because of one’s material possessions that thoughts of greed, hate, or delusion come to an end. ‘貪、嗔、痴的念頭不會因為物質財富而終結。
No cepi lābhī hoti cīvarapiṇḍapātasenāsanagilānappaccayabhesajjaparikkhārānaṃ; Even if someone doesn’t receive robes, alms-food, lodgings, and medicines and supplies for the sick, 即使有人不接受袈裟、乞食、住所、醫藥和病人物資,
so ca hoti dhammānudhammappaṭipanno sāmīcippaṭipanno anudhammacārī, so tattha pujjo, so tattha pāsaṃso’ti. if they practice in line with The Dharma, practice properly, and live in line with The Dharma, they are worthy of honor and praise for that.’ 如果他們依照教義修行,正確修行,並依照教義生活,他們因此值得尊敬和讚揚。’
So paṭipadaṃyeva antaraṃ karitvā tena lābhena nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti. Keeping only the practice close to their heart, they don’t glorify themselves and put others down on account of their material possessions. 他們心中只將修行視為珍貴,不因自己的物質財富而自誇或貶低他人。
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (6) This too is a quality of a good person. 這也是善人的品質。
+

113.7 – (Furthermore, take a bad person who is very learned …)

Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso bahussuto hoti.
So iti paṭisañcikkhati:
‘ahaṃ khomhi bahussuto, ime panaññe bhikkhū na bahussutā’ti.
So tena bāhusaccena attānukkaṃseti, paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo.
Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati:
‘na kho bāhusaccena lobhadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, dosadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, mohadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti.
No cepi bahussuto hoti;
so ca hoti dhammānudhammappaṭipanno sāmīcippaṭipanno anudhammacārī, so tattha pujjo, so tattha pāsaṃso’ti.
So paṭipadaṃyeva antaraṃ karitvā tena bāhusaccena nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (7)
Furthermore, take a bad person who is very learned … 此外,一個惡人,學識淵博……
+

113.8 – (an expert in the texts on monastic training …)

Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso vinayadharo hoti.
So iti paṭisañcikkhati:
‘ahaṃ khomhi vinayadharo, ime panaññe bhikkhū na vinayadharā’ti.
So tena vinayadharattena attānukkaṃseti, paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo.
Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati:
‘na kho vinayadharattena lobhadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, dosadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, mohadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti.
No cepi vinayadharo hoti;
so ca hoti dhammānudhammappaṭipanno sāmīcippaṭipanno anudhammacārī, so tattha pujjo, so tattha pāsaṃso’ti.
So paṭipadaṃyeva antaraṃ karitvā tena vinayadharattena nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (8)
an expert in the texts on monastic training … 精通戒律文本……
+

113.9 – (a Dhamma teacher …)

Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso dhammakathiko hoti.
So iti paṭisañcikkhati:
‘ahaṃ khomhi dhammakathiko, ime panaññe bhikkhū na dhammakathikā’ti.
So tena dhammakathikattena attānukkaṃseti, paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo.
Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati:
‘na kho dhammakathikattena lobhadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, dosadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, mohadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti.
No cepi dhammakathiko hoti;
so ca hoti dhammānudhammappaṭipanno sāmīcippaṭipanno anudhammacārī, so tattha pujjo, so tattha pāsaṃso’ti.
So paṭipadaṃyeva antaraṃ karitvā tena dhammakathikattena nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (9)
a Dhamma teacher … 一位佛法教師……
+

113.10 – (who dwells in the wilderness …)

Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso āraññiko hoti.
So iti paṭisañcikkhati:
‘ahaṃ khomhi āraññiko ime panaññe bhikkhū na āraññikā’ti.
So tena āraññikattena attānukkaṃseti, paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo.
Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati:
‘na kho āraññikattena lobhadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, dosadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, mohadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti.
No cepi āraññiko hoti;
so ca hoti dhammānudhammappaṭipanno sāmīcippaṭipanno anudhammacārī, so tattha pujjo, so tattha pāsaṃso’ti.
So paṭipadaṃyeva antaraṃ karitvā tena āraññikattena nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (10)
who dwells in the wilderness … 住在曠野……
+

113.11 – (who is a rag robe wearer …)

Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso paṃsukūliko hoti.
So iti paṭisañcikkhati:
‘ahaṃ khomhi paṃsukūliko, ime panaññe bhikkhū na paṃsukūlikā’ti.
So tena paṃsukūlikattena attānukkaṃseti, paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo.
Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati:
‘na kho paṃsukūlikattena lobhadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, dosadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, mohadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti.
No cepi paṃsukūliko hoti;
so ca hoti dhammānudhammappaṭipanno sāmīcippaṭipanno anudhammacārī, so tattha pujjo, so tattha pāsaṃso’ti.
So paṭipadaṃyeva antaraṃ karitvā tena paṃsukūlikattena nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (11)
who is a rag robe wearer … 穿破爛袈裟……
+

113.12 – (who eats only alms-food …)

Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso piṇḍapātiko hoti.
So iti paṭisañcikkhati:
‘ahaṃ khomhi piṇḍapātiko, ime panaññe bhikkhū na piṇḍapātikā’ti.
So tena piṇḍapātikattena attānukkaṃseti, paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo.
Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati:
‘na kho piṇḍapātikattena lobhadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, dosadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, mohadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti.
No cepi piṇḍapātiko hoti;
so ca hoti dhammānudhammappaṭipanno sāmīcippaṭipanno anudhammacārī, so tattha pujjo, so tattha pāsaṃso’ti.
So paṭipadaṃyeva antaraṃ karitvā tena piṇḍapātikattena nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (12)
who eats only alms-food … 只吃乞食……
+

113.13 – (who stays at the root of a tree …)

Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso rukkhamūliko hoti.
So iti paṭisañcikkhati:
‘ahaṃ khomhi rukkhamūliko, ime panaññe bhikkhū na rukkhamūlikā’ti.
So tena rukkhamūlikattena attānukkaṃseti, paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo.
Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati:
‘na kho rukkhamūlikattena lobhadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, dosadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, mohadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti.
No cepi rukkhamūliko hoti;
so ca hoti dhammānudhammappaṭipanno sāmīcippaṭipanno anudhammacārī, so tattha pujjo, so tattha pāsaṃso’ti.
So paṭipadaṃyeva antaraṃ karitvā tena rukkhamūlikattena nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (13)
who stays at the root of a tree … 住在樹根下……
+

113.14 – (-18 who stays in a charnel ground …)

all
Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso sosāniko hoti … pe … who stays in a charnel ground … 住在尸陀林……
abbhokāsiko hoti … who stays in the open air … 住在露天場所……
nesajjiko hoti … pe … who never lies down … 從不躺臥……
yathāsanthatiko hoti … pe … who sleeps wherever they lay their mat ... 睡在他們鋪開的任何地方……
ekāsaniko hoti. who eats in one sitting per day. 每天只坐食一餐。
So iti paṭisañcikkhati: They reflect: 他們反思:
‘ahaṃ khomhi ekāsaniko, ime panaññe bhikkhū na ekāsanikā’ti. ‘I eat in one sitting per day, unlike these other monks.’ ‘我每天只坐食一餐,不像其他比丘。’
So tena ekāsanikattena attānukkaṃseti, paraṃ vambheti. And they glorify themselves and put others down on account of that. 他們因此而自誇並貶低他人。
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo. This too is a quality of a bad person. 這也是惡人的品質。
+

(good)

Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati: A good person reflects: 一個善人反思:
‘na kho ekāsanikattena lobhadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, dosadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti, mohadhammā vā parikkhayaṃ gacchanti. ‘It’s not because of eating in one sitting per day that thoughts of greed, hate, or delusion come to an end. ‘貪、嗔、痴的念頭不會因為每天只坐食一餐而終結。
No cepi ekāsaniko hoti; Even if someone eats in more than one sitting per day, 即使有人每天吃多於一餐,
so ca hoti dhammānudhammappaṭipanno sāmīcippaṭipanno anudhammacārī, so tattha pujjo, so tattha pāsaṃso’ti. if they practice in line with The Dharma, practice properly, and live in line with The Dharma, they are worthy of honor and praise for that.’ 如果他們依照教義修行,正確修行,並依照教義生活,他們因此值得尊敬和讚揚。’
So paṭipadaṃyeva antaraṃ karitvā tena ekāsanikattena nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti. Keeping only the practice close to their heart, they don’t glorify themselves and put others down on account of their eating in one sitting per day. 他們心中只將修行視為珍貴,不因自己每天只坐食一餐而自誇或貶低他人。
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (14–18.) This too is a quality of a good person. 這也是善人的品質。
+

113.19 – (‘I have attained the first jhāna, unlike these other monks.’)

all
Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. Furthermore, take a bad person who, quite secluded from sensual pleasures, secluded from unskillful Dharmas, enters and remains in the first jhāna, which has the mental-joy and pleasure born of seclusion, while directing-thought and evaluation. 此外,一個惡人,完全離於感官欲望,離於不善法,進入並安住於初禪,初禪具有離於欲望所生之喜悅和快樂,並有尋思和審察。
So iti paṭisañcikkhati: They reflect: 他們反思:
‘ahaṃ khomhi paṭhamajjhānasamāpattiyā lābhī, ime panaññe bhikkhū paṭhamajjhānasamāpattiyā na lābhino’ti. ‘I have attained the first jhāna, unlike these other monks.’ ‘我已證得初禪,不像其他比丘。’
So tāya paṭhamajjhānasamāpattiyā attānukkaṃseti, paraṃ vambheti. And they glorify themselves and put others down on account of that. 他們因此而自誇並貶低他人。
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo. This too is a quality of a bad person. 這也是惡人的品質。
+

(good)

Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati: A good person reflects: 一個善人反思:
‘paṭhamajjhānasamāpattiyāpi kho atammayatā vuttā bhagavatā. ‘The Buddha has spoken of not identifying even with the attainment of the first jhāna. ‘佛陀說過,即使是對初禪的證得,也不應該執著。
Yena yena hi maññanti tato taṃ hoti aññathā’ti. For however they conceive it, it turns out to be something else.’ 因為無論他們如何構想,它最終都會變成別的東西。’
So atammayataññeva antaraṃ karitvā tāya paṭhamajjhānasamāpattiyā nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti. Keeping only non-identification close to their heart, they don’t glorify themselves and put others down on account of their attainment of the first jhāna. 他們心中只將不執著視為珍貴,不因自己證得初禪而自誇或貶低他人。
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (19) This too is a quality of a good person. 這也是善人的品質。
+

113.20 – (-22 ‘I have attained second, third, fourth jhāna, unlike these other monks.’)

all
Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso vitakkavicārānaṃ vūpasamā ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ … pe … Furthermore, take a bad person who, as the directed-thought and evaluation are stilled, enters and remains in the second jhāna … 此外,一個惡人,隨著尋思和審察的止息,進入並安住於二禪……
tatiyaṃ jhānaṃ … third jhāna … 三禪……
catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. fourth jhāna. 四禪。
So iti paṭisañcikkhati: They reflect: 他們反思:
‘ahaṃ khomhi catutthajjhānasamāpattiyā lābhī, ime panaññe bhikkhū catutthajjhānasamāpattiyā na lābhino’ti. ‘I have attained the fourth jhāna, unlike these other monks.’ ‘我已證得四禪,不像其他比丘。’
So tāya catutthajjhānasamāpattiyā attānukkaṃseti, paraṃ vambheti. And they glorify themselves and put others down on account of that. 他們因此而自誇並貶低他人。
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo. This too is a quality of a bad person. 這也是惡人的品質。
+

(good)

Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati: A good person reflects: 一個善人反思:
‘catutthajjhānasamāpattiyāpi kho atammayatā vuttā bhagavatā. ‘The Buddha has spoken of not identifying even with the attainment of the fourth jhāna. ‘佛陀說過,即使是對四禪的證得,也不應該執著。
Yena yena hi maññanti tato taṃ hoti aññathā’ti. For however they conceive it, it turns out to be something else.’ 因為無論他們如何構想,它最終都會變成別的東西。’
So atammayataññeva antaraṃ karitvā tāya catutthajjhānasamāpattiyā nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti. Keeping only non-identification close to their heart, they don’t glorify themselves and put others down on account of their attainment of the fourth jhāna. 他們心中只將不執著視為珍貴,不因自己證得四禪而自誇或貶低他人。
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (20–22.) This too is a quality of a good person. 這也是善人的品質。
+

113.23 – (dimension of infinite space)

Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso sabbaso rūpasaññānaṃ samatikkamā paṭighasaññānaṃ atthaṅgamā nānattasaññānaṃ amanasikārā ‘ananto ākāso’ti ākāsānañcāyatanaṃ upasampajja viharati.
So iti paṭisañcikkhati:
‘ahaṃ khomhi ākāsānañcāyatanasamāpattiyā lābhī, ime panaññe bhikkhū ākāsānañcāyatanasamāpattiyā na lābhino’ti.
So tāya ākāsānañcāyatanasamāpattiyā attānukkaṃseti, paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo.
Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati:
‘ākāsānañcāyatanasamāpattiyāpi kho atammayatā vuttā bhagavatā.
Yena yena hi maññanti tato taṃ hoti aññathā’ti.
So atammayataññeva antaraṃ karitvā tāya ākāsānañcāyatanasamāpattiyā nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (23)
Furthermore, take someone who, going totally beyond perceptions of form, with the ending of perceptions of impingement, not focusing on perceptions of diversity, aware that ‘space is infinite’, enters and remains in the dimension of infinite space … 此外,一個惡人,完全超越色相,滅除有對想,不作意種種想,覺知‘虛空無邊’,進入並安住於虛空無邊處……
+

113.24 – (the dimension of infinite consciousness …)

Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso sabbaso ākāsānañcāyatanaṃ samatikkamma ‘anantaṃ viññāṇan’ti viññāṇañcāyatanaṃ upasampajja viharati.
So iti paṭisañcikkhati:
‘ahaṃ khomhi viññāṇañcāyatanasamāpattiyā lābhī, ime panaññe bhikkhū viññāṇañcāyatanasamāpattiyā na lābhino’ti.
So tāya viññāṇañcāyatanasamāpattiyā attānukkaṃseti, paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo.
Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati:
‘viññāṇañcāyatanasamāpattiyāpi kho atammayatā vuttā bhagavatā.
Yena yena hi maññanti tato taṃ hoti aññathā’ti.
So atammayataññeva antaraṃ karitvā tāya viññāṇañcāyatanasamāpattiyā nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (24)
the dimension of infinite consciousness … 識無邊處……
+

113.25 – (the dimension of nothingness …)

Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso sabbaso viññāṇañcāyatanaṃ samatikkamma ‘natthi kiñcī’ti ākiñcaññāyatanaṃ upasampajja viharati.
So iti paṭisañcikkhati:
‘ahaṃ khomhi ākiñcaññāyatanasamāpattiyā lābhī, ime panaññe bhikkhū ākiñcaññāyatanasamāpattiyā na lābhino’ti.
So tāya ākiñcaññāyatanasamāpattiyā attānukkaṃseti, paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo.
Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati:
‘ākiñcaññāyatanasamāpattiyāpi kho atammayatā vuttā bhagavatā.
Yena yena hi maññanti tato taṃ hoti aññathā’ti.
So atammayataññeva antaraṃ karitvā tāya ākiñcaññāyatanasamāpattiyā nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti.
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (25)
the dimension of nothingness … 無所有處……
+

113.26 – (the dimension of neither perception nor non-perception.)

all
Puna caparaṃ, bhikkhave, asappuriso sabbaso ākiñcaññāyatanaṃ samatikkamma nevasaññānāsaññāyatanaṃ upasampajja viharati. the dimension of neither perception nor non-perception. 非想非非想處。
So iti paṭisañcikkhati: They reflect: 他們反思:
‘ahaṃ khomhi nevasaññānāsaññāyatanasamāpattiyā lābhī, ime panaññe bhikkhū nevasaññānāsaññāyatanasamāpattiyā na lābhino’ti. ‘I have attained the dimension of neither perception nor non-perception, unlike these other monks.’ ‘我已證得非想非非想處,不像其他比丘。’
So tāya nevasaññānāsaññāyatanasamāpattiyā attānukkaṃseti, paraṃ vambheti. And they glorify themselves and put others down on account of that. 他們因此而自誇並貶低他人。
Ayampi, bhikkhave, asappurisadhammo. This too is a quality of a bad person. 這也是惡人的品質。
+

(good)

Sappuriso ca kho, bhikkhave, iti paṭisañcikkhati: A good person reflects: 一個善人反思:
‘nevasaññānāsaññāyatanasamāpattiyāpi kho atammayatā vuttā bhagavatā. ‘The Buddha has spoken of not identifying even with the attainment of the dimension of neither perception nor non-perception. ‘佛陀說過,即使是對非想非非想處的證得,也不應該執著。
Yena yena hi maññanti tato taṃ hoti aññathā’ti. For however they conceive it, it turns out to be something else.’ 因為無論他們如何構想,它最終都會變成別的東西。’
So atammayataññeva antaraṃ karitvā tāya nevasaññānāsaññāyatanasamāpattiyā nevattānukkaṃseti, na paraṃ vambheti. Keeping only non-identification close to their heart, they don’t glorify themselves and put others down on account of their attainment of the dimension of neither perception nor non-perception. 他們心中只將不執著視為珍貴,不因自己證得非想非非想處而自誇或貶低他人。
Ayampi, bhikkhave, sappurisadhammo. (26) This too is a quality of a good person. 這也是善人的品質。
+

113.27 – (conclusion: cessation of perception and feeling.)

Puna caparaṃ, bhikkhave, sappuriso sabbaso nevasaññānāsaññāyatanaṃ samatikkamma saññāvedayitanirodhaṃ upasampajja viharati. Paññāya cassa disvā āsavā parikkhīṇā honti. Furthermore, take a good person who, going totally beyond the dimension of neither perception nor non-perception, enters and remains in the cessation of perception and feeling. And, having seen with wisdom, their defilements come to an end. 此外,一個善人,完全超越非想非非想處,進入並安住於想受滅。並且,以智慧觀見,他們的煩惱得以終結。
Ayaṃ, bhikkhave, bhikkhu na kiñci maññati, na kuhiñci maññati, na kenaci maññatī”ti. (27) This is a monk who does not conceive anything, does not conceive regarding anything, does not conceive with anything.” 這是一位比丘,他不起任何概念,不對任何事物起概念,不以任何事物起概念。”
Idamavoca bhagavā. That is what the Buddha said. 佛陀就是這樣說的。
Attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti. Satisfied, the monks were happy with what the Buddha said. 比丘們心滿意足,對佛陀所說的話感到高興。
❧